{"id":3814,"date":"2026-08-27T10:33:18","date_gmt":"2026-08-27T07:33:18","guid":{"rendered":"https:\/\/lemicrobiome.com\/?p=3814"},"modified":"2026-10-05T21:44:11","modified_gmt":"2026-10-05T18:44:11","slug":"perimenopauzes-simptomai-12-dazniausiai-pasitaikanciu-simptomu-ir-kurie-is-ju-labiausiai-stebina-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/straipsniai\/simptomai\/perimenopauzes-simptomai-12-dazniausiai-pasitaikanciu-simptomu-ir-kurie-is-ju-labiausiai-stebina-zmones\/","title":{"rendered":"Perimenopauz\u0117s simptomai: 12 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 simptom\u0173 ir kurie i\u0161 j\u0173 labiausiai stebina \u017emones"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Apie kar\u0161\u010dio bangas gird\u0117jo daugelis. Ta\u010diau prabudimus pary\u010diais, sunkum\u0105 prisiminti \u017eod\u012f ar naujai atsiradus\u012f s\u0105nari\u0173 maudim\u0105 su art\u0117jan\u010dia menopauze susieja ne kiekviena. Kartais labiausiai glumina tai, kad vienu metu pasikei\u010dia keli dalykai, nors m\u0117nesin\u0117s dar nesibaig\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Perimenopauz\u0117 gali paveikti \u012fvairias savijautos sritis. \u0160iame straipsnyje aptariame dvylika galim\u0173 simptom\u0173 ir poky\u010di\u0173. J\u0173 neb\u016btinai patirsite visus, o atsiradimo tvarka n\u0117ra vienoda. \u0160is s\u0105ra\u0161as pad\u0117s pasiruo\u0161ti pokalbiui su gydytoju, ta\u010diau pagal j\u012f vien\u0105 diagnoz\u0117s nustatyti negalima.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kas yra perimenopauz\u0117<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Perimenopauz\u0117 \u2013 pereinamasis laikotarpis aplink menopauz\u0119. Pagal moksliniuose tyrimuose naudojam\u0105 STRAW+10 sistem\u0105 ji prasideda ankstyvuoju menopauz\u0117s pereinamuoju laikotarpiu, kai ima nuosekliau keistis m\u0117nesini\u0173 ciklas, ir baigiasi pra\u0117jus dvylikai m\u0117nesi\u0173 po paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173. Vienas ne\u012fprastos trukm\u0117s ciklas dar nepatvirtina perimenopauz\u0117s. [1]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nat\u016brali menopauz\u0117 nustatoma, kai m\u0117nesini\u0173 nebuvo dvylika m\u0117nesi\u0173 ir to nepaai\u0161kina kita prie\u017eastis. Vartojant hormonin\u0119 kontracepcij\u0105 ar po tam tikr\u0173 operacij\u0173, vien kraujavimo pob\u016bd\u017eio tam \u012fvertinti nepakanka. [6, 7]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmieji poky\u010diai da\u017enai pastebimi apie 45-uosius gyvenimo metus ar v\u0117liau, ta\u010diau prad\u017eia ir trukm\u0117 skiriasi. Estrogen\u0173 kiekis ne tik ma\u017e\u0117ja \u2013 jis svyruoja. Ovuliacija, kai i\u0161 kiau\u0161id\u0117s i\u0161siskiria kiau\u0161ial\u0105st\u0117, gali vykti ne kiekvien\u0105 cikl\u0105, tod\u0117l kei\u010diasi ir progesterono kiekis. Savijautai \u012ftakos turi hormon\u0173 poky\u010diai, miegas, stresas ir bendra sveikata. [13]<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Dvylika galim\u0173 simptom\u0173 ir poky\u010di\u0173<\/h2>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">1. Besikei\u010diantis m\u0117nesini\u0173 ciklas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anks\u010diau buv\u0119s gana reguliarus ciklas gali sutrump\u0117ti, pailg\u0117ti ar kai kuriais m\u0117nesiais m\u0117nesini\u0173 gali neb\u016bti. Kraujavimas kartais tampa gausesnis, kartais \u2013 silpnesnis. Tai vienas b\u016bding\u0173 pereinamojo laikotarpio po\u017eymi\u0173, bet ne kiekvienas ciklo pokytis susij\u0119s su menopauze. [7, 13]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei kraujuojate labai gausiai, tarp m\u0117nesini\u0173 arba po lytini\u0173 santyki\u0173, kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105. O jei m\u0117nesin\u0117s v\u0117luoja ir n\u0117\u0161tumas \u012fmanomas, verta atlikti n\u0117\u0161tumo test\u0105: perimenopauz\u0117s metu pastoti vis dar galima. [13, 14]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">2. Kar\u0161\u010dio bangos<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Staigi \u0161ilumos banga veide, kakle ar kr\u016btin\u0117je gali trukti kelias minutes. Kartais j\u0105 lydi prakaitavimas, paraudimas ar stipriau juntamas \u0161irdies plakimas. Kar\u0161\u010dio bangos gali prasid\u0117ti dar prie\u0161 pasibaigiant m\u0117nesin\u0117ms. [7]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">SWAN tyrimo analiz\u0117je, ap\u0117musioje 1 449 moteris, patyrusias da\u017enas kar\u0161\u010dio bangas arba naktin\u012f prakaitavim\u0105, bendra \u0161i\u0173 simptom\u0173 trukm\u0117s mediana buvo 7,4 met\u0173. Ma\u017edaug pusei moter\u0173 jie truko trumpiau, kitai pusei \u2013 ilgiau. Tai n\u0117ra prognoz\u0117 konkre\u010diai Jums, bet priminimas, kad varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 nereikia tiesiog kantriai laukti, kol jie praeis. [2]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">3. Naktinis prakaitavimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kar\u0161\u010dio bangos gali pasireik\u0161ti ir miegant: pabundate suprakaitavusi, nusimetate antklod\u0119, o netrukus pasidaro \u0161alta. Pasikartojantys prabudimai gali apsunkinti kit\u0105 dien\u0105, nes pras\u010diau pails\u0117jus sunkiau susikaupti ir i\u0161laikyti ger\u0105 nuotaik\u0105. Ta\u010diau naktinis prakaitavimas n\u0117ra b\u016bdingas vien menopauzei. [7]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">4. Sunkiau u\u017emigti ar i\u0161miegoti vis\u0105 nakt\u012f<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mieg\u0105 gali trikdyti ne vien prakaitavimas. SWAN tyrime sunkumai u\u017emigti ir i\u0161miegoti neatsibundant buvo susij\u0119 su menopauz\u0117s pereinamuoju laikotarpiu net atsi\u017evelgus \u012f kitus veiksnius, \u012fskaitant kar\u0161\u010dio bangas. Vis d\u0117lto miegas priklauso nuo daugelio prie\u017eas\u010di\u0173, tod\u0117l kiekvieno prabudimo nereik\u0117t\u0173 ai\u0161kinti vien progesterono suma\u017e\u0117jimu. [3]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei miego sunkumai kartojasi ir dien\u0105 jau\u010diat\u0117s i\u0161sekusi, aptarkite juos atskirai. Gydytojui naudinga \u017einoti, ar sunkiau u\u017emiegate, da\u017enai pabundate, ar prabundate per anksti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">5. Nuotaikos poky\u010diai ir nerimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Galite grei\u010diau susierzinti, lengviau pravirkti ar jausti anks\u010diau neb\u016bding\u0105 nerim\u0105. Tyrimai rodo, kad menopauz\u0117s pereinamuoju laikotarpiu depresijos rizika gali padid\u0117ti, ta\u010diau ji nevienoda visoms moterims. Svarbi ankstesn\u0117 psichikos sveikata, stres\u0105 keliantys \u012fvykiai ir miego kokyb\u0117. [4]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">U\u017esit\u0119susio prisl\u0117gtumo, prarasto susidom\u0117jimo \u012fprasta veikla ar nerimo nereik\u0117t\u0173 laikyti tuo, k\u0105 tiesiog privalote i\u0161tverti. D\u0117l \u0161i\u0173 simptom\u0173 verta kreiptis pagalbos, net jei kartu n\u0117ra kar\u0161\u010dio bang\u0173.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">6. Atminties ir d\u0117mesio sunkumai<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pokalbio viduryje nerandate \u017eod\u017eio, kelis kartus perskaitote t\u0105 pa\u010di\u0105 pastraip\u0105 ar pamir\u0161tate, ko at\u0117jote \u012f kambar\u012f. Tokie poj\u016b\u010diai da\u017enai vadinami \u201esmegen\u0173 r\u016bku\u201c. Tai kasdienis apib\u016bdinimas, o ne atskira diagnoz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">SWAN tyrime perimenopauz\u0117s metu kai kuri\u0173 atminties ir informacijos apdorojimo test\u0173 rezultatai kartojant u\u017eduotis ger\u0117jo ma\u017eiau nei anks\u010diau. Po menopauz\u0117s \u0161is mokymosi efektas v\u0117l sustipr\u0117jo. Tai leid\u017eia manyti, kad dalis sunkum\u0173 gali b\u016bti laikini, ta\u010diau negarantuoja, kad bet kokie atminties poky\u010diai praeis savaime. Jei jie ry\u0161k\u0117ja ar trukdo \u012fprastai veiklai, pasitarkite su gydytoju. [5]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">7. S\u0105nari\u0173 ir raumen\u0173 skausmai<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Rytais susting\u0119 pir\u0161tai, maud\u017eiantys keliai ar raumen\u0173 skausmas taip pat gali pasireik\u0161ti \u0161iuo laikotarpiu. [7] Vis d\u0117lto patinusio s\u0105nario, u\u017esit\u0119susio skausmo ar ry\u0161kiai suma\u017e\u0117jusio peties judrumo nereik\u0117t\u0173 savaime priskirti hormonams. Tokius simptomus verta \u012fvertinti atskirai, kad b\u016bt\u0173 parinkta tinkama pagalba.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">8. Stipriau juntamas \u0161irdies plakimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160irdis gali atrodyti plakanti grei\u010diau, stipriau ar nelygiai. Taip gali nutikti menopauz\u0117s laikotarpiu, ta\u010diau galimos ir kitos prie\u017eastys: kofeinas, miego stoka, ma\u017eakraujyst\u0117, skydliauk\u0117s veiklos ar \u0161irdies ritmo sutrikimas. Jei poj\u016btis kartojasi, da\u017en\u0117ja ar trunka ilgiau nei kelias minutes, kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105. [8]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei kartu skauda kr\u016btin\u0119, tr\u016bksta oro, alpstate ar jau\u010diate, kad tuoj nualpsite, skambinkite 112. Tokios b\u016bkl\u0117s nereik\u0117t\u0173 laikyti vien perimenopauz\u0117s simptomu. [8]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">9. Mak\u0161ties sausumas ir \u0161lapinimosi poky\u010diai<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gali atsirasti sausumas, dirginimas, skausmas lytini\u0173 santyki\u0173 metu ar da\u017enesnis noras \u0161lapintis. \u0160ie simptomai kartais i\u0161lieka ir po menopauz\u0117s, tod\u0117l laukti, kol jie savaime i\u0161nyks, neb\u016btinai verta. [6, 7]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagalbai gali b\u016bti naudojami mak\u0161ties dr\u0117kikliai, lubrikantai ar gydytojo parinktas vietinis mak\u0161ties estrogen\u0173 preparatas. Jei esate sirgusi kr\u016bties v\u0117\u017eiu, gydymas parenkamas individualiai. Skausmingo \u0161lapinimosi ar \u012ftariamos infekcijos nereik\u0117t\u0173 gydyti vien dr\u0117kinamosiomis priemon\u0117mis. [6]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">10. Besikei\u010dianti k\u016bno forma<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Drabu\u017eiai ties liemeniu gali prad\u0117ti ver\u017eti net tada, kai svoris pasikeit\u0117 nedaug. Menopauz\u0117s pereinamuoju laikotarpiu gali did\u0117ti riebal\u0173 mas\u0117 ir ma\u017e\u0117ti liesoji k\u016bno mas\u0117, kurios dal\u012f sudaro raumenys. Svarb\u016bs ir su am\u017eiumi bei gyvenimo b\u016bdu susij\u0119 poky\u010diai. Tai sud\u0117tingesnis procesas nei vien \u201esul\u0117t\u0117jusi med\u017eiag\u0173 apykaita\u201c. Reguliarus jud\u0117jimas ir j\u0117gos pratimai padeda r\u016bpintis raumen\u0173 bei kaul\u0173 sveikata. [9]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">11. Odos ir plauk\u0173 poky\u010diai<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Oda gali tapti sausesn\u0117 ar jautresn\u0117, o plaukai \u2013 retesni. Su menopauze susij\u0119 hormon\u0173 poky\u010diai gali tur\u0117ti \u012ftakos odos geb\u0117jimui i\u0161laikyti dr\u0117gm\u0119 ir plauk\u0173 augimui. Ta\u010diau staigaus ar ry\u0161kaus plauk\u0173 slinkimo nereik\u0117t\u0173 laikyti nei\u0161vengiama \u0161io etapo dalimi: prie\u017east\u012f gali pad\u0117ti nustatyti dermatologas. [10]<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">12. Suma\u017e\u0117j\u0119s lytinis potraukis<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Noras myl\u0117tis gali suma\u017e\u0117ti d\u0117l hormon\u0173 poky\u010di\u0173, nuovargio, mak\u0161ties sausumo, skausmo, nuotaikos ar santyki\u0173 sunkum\u0173. [13] Tod\u0117l verta aptarti, kas pasikeit\u0117 b\u016btent Jums. Skausmo ma\u017einimas, geresnis miegas ir atviras pokalbis su partneriu gali b\u016bti svarbi pagalbos dalis. Jei suma\u017e\u0117j\u0119s potraukis Jus vargina, apie tai galima kalb\u0117tis ir su gydytoju.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Simptomai, kuriuos lengva palaikyti vien stresu<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117mesio sunkumai, nerimas, s\u0105nari\u0173 maudimas ar stipriau juntamas \u0161irdies plakimas ne visada i\u0161 karto susiejami su perimenopauze. Jei keli poky\u010diai atsirado pana\u0161iu metu, verta juos aptarti kartu, taip pat pamin\u0117ti m\u0117nesini\u0173 ciklo pasikeitimus. Ta\u010diau vien \u0161i\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 derinys nepatvirtina, kad prie\u017eastis yra hormonai.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kada reikalingi tyrimai<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo 45 met\u0173, kai yra b\u016bding\u0173 simptom\u0173 ir ciklo poky\u010di\u0173, o bendra sveikatos b\u016bkl\u0117 nekelia kit\u0173 \u012ftarim\u0173, perimenopauz\u0117 da\u017eniausiai nustatoma pagal pokalb\u012f ir klinikin\u012f \u012fvertinim\u0105. Hormon\u0173 tyrim\u0173 paprastai nereikia, nes j\u0173 kiekis svyruoja, o vienas rezultatas neparodo viso proceso. [6]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">40\u201345 met\u0173 moterims gydytojas tam tikrais atvejais gali skirti folikulus stimuliuojan\u010dio hormono, trumpiau FSH, tyrim\u0105. Jei m\u0117nesin\u0117s ret\u0117ja ar i\u0161nyksta iki 40 met\u0173, svarbu \u012fvertinti prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos nepakankamumo galimyb\u0119. Kiti tyrimai parenkami pagal simptomus, pavyzd\u017eiui, siekiant nustatyti skydliauk\u0117s sutrikim\u0105 ar ma\u017eakraujyst\u0119. Tai n\u0117ra visoms vienodas tyrim\u0173 rinkinys. [6, 8, 14]<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kas gali pad\u0117ti<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagalb\u0105 verta rinktis pagal labiausiai varginant\u012f simptom\u0105. Reguliarus fizinis aktyvumas, j\u0117gos pratimai ir miego re\u017eimas padeda r\u016bpintis bendra sveikata. Menopauzei pritaikyta kognityvin\u0117 ir elgesio terapija gali pad\u0117ti ma\u017einti kar\u0161\u010dio bang\u0173 keliamus sunkumus ir spr\u0119sti miego problemas. Prireikus su gydytoju aptariama hormon\u0173 terapija arba nehormoninis gydymas. [6, 9, 11]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Raudon\u0173j\u0173 dobil\u0173 ir \u0161alavij\u0173 ekstraktai tirti d\u0117l kar\u0161\u010dio bang\u0173, ta\u010diau augalini\u0173 papild\u0173 veiksmingumo \u012frodymai riboti ir nevienodi. Jei hormon\u0173 terapija Jums netinka, tai dar nerei\u0161kia, kad augalinis papildas yra saugi alternatyva. Ypa\u010d svarbu \u012fvertinti lig\u0173 istorij\u0105 ir vartojamus vaistus. [11, 12]<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pla\u010diau apie galimus pasirinkimus ra\u0161ome <a href=\"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/apie-menopauze\/\">puslapyje apie menopauz\u0119<\/a>. <a href=\"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/prekes\/moters-sveikata\/equili-raudonuju-dobilu-izoflavonai-menopauze\/\">EQUILI<\/a> sud\u0117tyje yra augalini\u0173 ingredient\u0173, ta\u010diau papildas nepakei\u010dia simptom\u0173 prie\u017easties \u012fvertinimo ir individualiai parinkto gydymo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161 konsultacij\u0105 kelias savaites \u017eym\u0117kite m\u0117nesini\u0173 datas ir tai, kas labiausiai trukdo: prabudimai, kar\u0161\u010dio bangos, nuotaika, skausmas ar kiti poj\u016b\u010diai. Toks dienora\u0161tis padeda ai\u0161kiau papasakoti apie savijaut\u0105 ir v\u0117liau \u012fvertinti poky\u010dius. Jei simptomai stipr\u016bs ar neraminantys, konsultacijos d\u0117l dienora\u0161\u010dio neatid\u0117kite.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei m\u0117nesini\u0173 d\u0117l menopauz\u0117s nebuvo bent dvylika m\u0117nesi\u0173 ir v\u0117l pasirod\u0117 kraujo, kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105 net tada, kai tai nutiko tik kart\u0105 ar kraujavimo buvo visai nedaug. [7]<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">\u0160altiniai<\/h2>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Harlow SD ir kt. Executive summary of STRAW+10: Addressing the unfinished agenda of staging reproductive aging. 2012. <a href=\"https:\/\/pmc.ncbi.nlm.nih.gov\/articles\/PMC3580996\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">PMC3580996<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li>Avis NE ir kt. Duration of menopausal vasomotor symptoms over the menopause transition. JAMA Internal Medicine. 2015. PMID <a href=\"https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/25686030\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">25686030<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li>Kravitz HM ir kt. Sleep disturbance during the menopausal transition in a multi-ethnic community sample of women. Sleep. 2008. PMID <a href=\"https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/18652093\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">18652093<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li>Bromberger JT ir kt. Major depression during and after the menopausal transition: Study of Women&#8217;s Health Across the Nation. Psychological Medicine. 2011. PMID <a href=\"https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/21306662\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">21306662<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li>Greendale GA ir kt. Effects of the menopause transition and hormone use on cognitive performance in midlife women. Neurology. 2009. PMID <a href=\"https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/19470968\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">19470968<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.nice.org.uk\/guidance\/ng23\/chapter\/Recommendations\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">NICE. Menopause: identification and management. NG23. Rekomendacijos.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.nhs.uk\/conditions\/menopause-and-perimenopause\/symptoms\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">NHS. Symptoms of menopause and perimenopause.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.nhs.uk\/symptoms\/heart-palpitations\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">NHS. Heart palpitations.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.swanstudy.org\/womens-health-info\/physical-health-menopause\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">SWAN. Physical Health Menopause. Informacija apie k\u016bno sud\u0117t\u012f, fizin\u012f aktyvum\u0105 ir sveikat\u0105.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.aad.org\/public\/everyday-care\/skin-care-secrets\/anti-aging\/skin-care-during-menopause\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">American Academy of Dermatology. Caring for your skin in menopause.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li>The North American Menopause Society. The 2023 nonhormone therapy position statement. Menopause. 2023. PMID <a href=\"https:\/\/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov\/37252752\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">37252752<\/a>.<\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.nccih.nih.gov\/health\/red-clover\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">NCCIH. Red Clover.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/womenshealth.gov\/menopause\/menopause-basics\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Office on Women\u2019s Health. Menopause basics.<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.nhs.uk\/conditions\/heavy-periods\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">NHS. Heavy periods.<\/a><\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p class=\"has-small-font-size wp-block-paragraph\">Straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakei\u010dia individualios gydytojo konsultacijos. Maisto papildai netur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojami kaip \u012fvairios, subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo b\u016bdo pakaitalas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Apie kar\u0161\u010dio bangas gird\u0117jo daugelis. Ta\u010diau prabudimus pary\u010diais, sunkum\u0105 prisiminti \u017eod\u012f ar naujai atsiradus\u012f s\u0105nari\u0173 maudim\u0105 su art\u0117jan\u010dia menopauze susieja ne kiekviena. Kartais labiausiai glumina tai, kad vienu metu pasikei\u010dia keli dalykai, nors m\u0117nesin\u0117s dar nesibaig\u0117. Perimenopauz\u0117 gali paveikti \u012fvairias savijautos sritis. \u0160iame straipsnyje aptariame dvylika galim\u0173 simptom\u0173 ir poky\u010di\u0173. J\u0173 neb\u016btinai patirsite visus, o [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2736,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[93,75],"tags":[100,97,125],"class_list":["post-3814","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-simptomai","category-straipsniai","tag-menopauze","tag-perimenopauze","tag-simptomai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3814","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3814"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3814\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3956,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3814\/revisions\/3956"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2736"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3814"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3814"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lemicrobiome.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3814"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}