Europos moterys šalaviją prakaitavimui mažinti vartojo dar gerokai iki pirmųjų mokslinių tyrimų. Įdomu tai, kad, kitaip nei daugelis liaudiškų priemonių, šalavijas vėliau buvo ištirtas keliuose klinikiniuose tyrimuose. Daugumos jų rezultatai rodo tą pačią tendenciją. Nors sutampa ne visi rezultatai, o patys tyrimai turi trūkumų, duomenų apie šalavijo naudą mažinant naktinį prakaitavimą yra daugiau nei apie beveik bet kurį kitą pavienį augalą. Šiame straipsnyje apžvelgiame šiuos tyrimus, juose vartotas dozes ir atvejus, kai šalavijo geriau vengti.
Kodėl būtent prakaitavimas
Šalavijų lapai nuo seno vartojami gausiam prakaitavimui mažinti. Ši tradicija tokia ilga ir nuosekli, kad Europos vaistų agentūra (EMA) oficialioje augalo monografijoje, kurioje aprašomas jo vartojimas, „gausaus prakaitavimo mažinimą“ nurodo kaip vieną iš pripažintų tradicinio vartojimo paskirčių. Tai reiškia, kad pripažįstama vartojimo tradicija, o ne įrodytas veiksmingumas. Tačiau tai paaiškina, kodėl mokslininkai, ieškodami augalo naktiniam prakaitavimui tirti, pasirinko būtent šalaviją.
Tikslus jo veikimo mechanizmas nežinomas. Šalavijuose yra rozmarino rūgšties, flavonoidų ir junginių, vadinamų diterpenais. Laboratoriniai tyrimai leidžia manyti, kad kai kurie iš šių junginių sąveikauja su estrogenų receptoriais – ląstelių struktūromis, kurios reaguoja į estrogenus – ir veikia nervų sistemos reguliuojamą prakaitavimą. Žmonių tyrimais tai dar nepatvirtinta. Juose vertinta, ar moterys iš tiesų mažiau prakaituoja. Būtent šiuos rezultatus toliau ir aptariame.
Pirmasis tyrimas 2011 metais
Pirmasis šiuolaikinis klinikinis tyrimas atliktas Šveicarijoje 2011 metais. Jame dalyvavo 71 moteris, kurioms nuo paskutinių mėnesinių buvo praėję bent metai ir kurios patirdavo mažiausiai penkias karščio bangas per dieną. Aštuonias savaites jos kasdien vartojo po vieną šviežių šalavijų lapų ekstrakto tabletę. Po keturių savaičių karščio bangų vertinimo balas sumažėjo perpus, o po aštuonių savaičių – 64 %. Stiprių karščio bangų sumažėjo 79 %, o labai stiprių nebeliko. Moterys preparatą toleravo gerai.
Tačiau tyrimas turėjo svarbų trūkumą: jame nebuvo placebo grupės. Visos moterys žinojo, kad vartoja šalaviją. Karščio bangoms didelę įtaką gali turėti lūkesčiai. Kituose menopauzės tyrimuose net placebą, tai yra tabletę be veikliosios medžiagos, vartojančių moterų karščio bangų skaičius dažnai sumažėja 20–30 %. Taigi 2011 metų tyrimas parodė, kad šalaviją verta ištirti išsamiau, tačiau neįrodė, kad jis veiksmingas.
Šalavijo ir placebo palyginimas tyrimuose
Vėliau atlikti trys tokie tyrimai. Būtent jie svarbiausi vertinant šalavijo poveikį.
Iranas, 2019 metai. Nedideliame dvigubai aklame tyrime su moterimis po menopauzės kelias savaites lygintos šalavijų ekstrakto tabletės ir placebas. Dvigubai aklas tyrimas reiškia, kad nei dalyvės, nei jas vertinantys tyrėjai nežinojo, kuri priemonė kuriai moteriai skirta. Šalaviją vartojusių moterų bendras menopauzės simptomų vertinimo balas buvo mažesnis. Dėl trumpos trukmės ir mažo dalyvių skaičiaus šio tyrimo duomenys mažiausiai patikimi iš visų trijų, tačiau jis buvo pirmasis, kuriame naudotas placebas.
Iranas, 2020 metai. Šis tyrimas ypač aktualus, jei Jus vargina naktinis prakaitavimas, nes jis vertintas atskirai. 66 moterys po menopauzės atsitiktine tvarka suskirstytos į dvi grupes. Viena dvylika savaičių vartojo po 100 mg šalavijų ekstrakto tris kartus per dieną, kita – taip pat atrodančias placebo tabletes. Tyrimą baigė 59 moterys. Šalavijo grupėje karščio bangos tapo retesnės ir silpnesnės, tačiau skirtumas išryškėjo tik dešimtą–dvyliktą savaitę. Nuo dešimtos savaitės reikšmingai sumažėjo ir naktinio prakaitavimo intensyvumas. Miego kokybė, vertinta standartiniu Pitsburgo miego kokybės klausimynu, šalavijo grupėje pagerėjo beveik keturiais balais. Toks pokytis būtų juntamas kasdienybėje. Verta įsidėmėti, kad poveikis pasireiškė lėtai. Prie to dar grįšime.
Vokietija, 2021 metai. 80 menopauzę išgyvenančių 48–65 metų moterų keturias savaites vartojo šviežių šalavijų lapų tabletes arba placebą. Naudotas tas pats preparatas kaip ir 2011 metų tyrime. Karščio bangų sunkumo vertinimo balas šalavijo grupėje sumažėjo 55 %, o placebo grupėje – 6 %. Bent perpus šis balas sumažėjo 59 % šalaviją vartojusių moterų ir 27 % placebo grupės moterų. Statistiškai reikšmingas skirtumas išryškėjo nuo trečios savaitės. Per visą tyrimą užregistruoti trys nepageidaujami įvykiai: juostinė pūslelinė, eismo įvykis ir nugaros skausmas. Nė vieno iš jų nebuvo pagrindo sieti su augaliniu preparatu.
Vis dėlto Vokietijoje atliktam tyrimui galima išsakyti pagrįstą pastabą: iš 80 įtrauktų moterų tik 48 pateko į pagrindinę analizę, kurioje vertintos tyrimo protokolo besilaikiusios dalyvės. Tai didelis skirtumas, todėl pateikti procentai nėra tokie patikimi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ką parodė metaanalizė
2023 metais mokslininkai sujungė šių keturių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 310 moterų, duomenis. Tokia kelių tyrimų rezultatų analizė vadinama metaanalize. Ji padeda blaiviau įvertinti bendrą vaizdą. Apibendrinti karščio bangų dažnio rezultatai buvo palankesni šalavijui, tačiau pasikliautinasis intervalas šiek tiek apėmė nulį. Paprastai tariant, nurodytas galimo tikrojo poveikio intervalas apėmė ir galimybę, kad poveikio nėra. Karščio bangų sunkumo pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas. Autoriai padarė išvadą, kad šalavijas „gali būti vartojamas menopauzės metu patiriamų karščio bangų dažniui mažinti“, kartu pabrėždami, jog reikia daugiau tyrimų. Tiek ir leidžia teigti turimi duomenys.
Kaip tuomet vertinti šalaviją? Trijų placebu kontroliuojamų tyrimų rezultatai rodo tą pačią tendenciją. Viename iš jų nustatytas poveikis būtent naktiniam prakaitavimui ir miegui. Apibendrinta analizė krypsta teigiamo rezultato link, tačiau galutinio atsakymo nepateikia, o vartojant tyrimuose naudotas dozes saugumo duomenys buvo palankūs. Tai pagrįstas signalas apie galimą naudą. Vis dėlto šalavijas nėra įrodytas gydymo būdas. Teiginys, kad „kliniškai įrodyta, jog šalavijas sustabdo naktinį prakaitavimą“, būtų perdėtas. Mūsų manymu, tiksliau būtų sakyti, kad šalavijas yra geriausiai ištirtas prakaitavimui mažinti vartojamas augalas, o iki šiol atliktų tyrimų rezultatai teikia vilčių.
Kiek vartoti
Tyrimuose naudotos dvi labai skirtingos preparatų formos, todėl atsakyti į šį klausimą nėra paprasta.
- Šveicarijoje ir Vokietijoje atliktuose tyrimuose vartota po vieną šviežių lapų ekstrakto tabletę per dieną. Joje esantis ekstraktas atitiko maždaug 3 400 mg ką tik nuskintų šalavijų lapų. Didžiąją šviežių lapų dalį sudaro vanduo, todėl perskaičiavus į džiovintus lapus tai būtų kiek mažiau nei gramas per dieną.
- Irane atliktuose tyrimuose naudotos sausojo ekstrakto tabletės po 100 mg. Jos vartotos nuo vieno iki trijų kartų per dieną, taigi paros dozė siekė 100–300 mg ekstrakto.
Tiesiogiai lyginti šių dozių negalima: ekstraktai pagaminti skirtingais būdais, o jų sudėtis nebuvo suvienodinta pagal to paties pasirinkto junginio kiekį. Galima pasakyti tik tiek, kad tyrimuose veiksmingomis laikytos dozės apytikriai atitiko gramą džiovintų lapų arba kelis šimtus miligramų koncentruoto ekstrakto per dieną, vartojamo kasdien. Nė vienas tyrimas neparodė, kad didesnis kiekis būtų naudingesnis.
Tradicinis vartojimo būdas – šalavijų arbata. EMA monografijoje nurodoma nuo vieno iki trijų puodelių užpilo per dieną, jam paruošti naudojant maždaug 1–2 g džiovintų lapų. Jei mėgstate jos skonį, tai gali būti tinkamas pasirinkimas. Tačiau kiekvieną kartą paruošti vienodo stiprumo arbatą sunku. Be to, Vokietijoje atliktame ir panašiuose tyrimuose arbata nebuvo naudota, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti arbatai.
Iš tyrimų galima išskirti du praktinius dalykus. Pirma, poveikiui reikia laiko. Vokietijoje atliktame tyrime skirtumas pastebėtas po trijų savaičių, o Irano tyrime, kuriame vertintas naktinis prakaitavimas, prireikė dešimties–dvylikos savaičių. Todėl trumpesnis nei dviejų mėnesių vartojimas nesuteiktų pakankamai laiko poveikiui įvertinti. Antra, šalavijas vartotas kasdien, o ne tik pradėjus prakaituoti. Nė viename tyrime jis nebuvo vartojamas kaip priemonė, kurios imamasi tik prireikus.
Saugumas ir tujonas
Įprastomis dozėmis vartojami šalavijų lapai toleruojami gerai. Pirmiau aptartuose tyrimuose nepranešta apie nepageidaujamus reiškinius, kuriuos būtų galima susieti su preparato poveikiu. Pagrindinis saugumo klausimas susijęs su junginiu, vadinamu tujonu. Jo daugiausia yra šalavijų eteriniame aliejuje. Didelis tujono kiekis gali veikti nervų sistemą, o kraštutiniais atvejais sukelti traukulius. Todėl šalavijų eterinio aliejaus niekada negalima vartoti per burną, o EMA nustato didžiausią leidžiamą tujono kiekį, gaunamą iš augalinių preparatų. Vandeniniuose ir alkoholiniuose lapų ekstraktuose, naudojamuose tyrimuose ir maisto papilduose, tujono yra labai mažai, nes jis prastai tirpsta vandenyje. Šis pavojus siejamas su grynu eteriniu aliejumi, o ne su arbata ar įprastomis tabletėmis.
Kam šalavijo reikėtų vengti arba prieš vartojant pasitarti su specialistu:
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Šalavijas tradiciškai vartotas pieno gamybai mažinti, o duomenų apie jo saugumą nėštumo metu nėra. Jo reikėtų vengti.
- Sergant epilepsija arba anksčiau patyrus traukulių. Atsargumas būtinas dėl tujono, nors lapų ekstraktuose jo yra nedaug. Pasitarkite su savo neurologu.
- Vartojant vaistus nuo diabeto. Keli nedideli tyrimai leidžia manyti, kad šalavijas gali šiek tiek mažinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei vartojate insuliną ar sulfonilkarbamidų grupės vaistus, pasakykite apie ketinimą vartoti šalaviją Jūsų diabetą prižiūrinčiam specialistui.
- Vartojant raminamuosius ar vaistus nuo traukulių. Poveikis nervų sistemai gali sustiprėti. Pasitarkite su vaistininku.
- Sergant hormonams jautriomis ligomis. Laboratoriniuose tyrimuose kai kurie šalavijo junginiai silpnai veikė estrogenų receptorius. Žalos žmonėms įrodymų nėra, tačiau jei esate sirgusi krūties vėžiu, prieš pradėdama vartoti bet kokį augalinį preparatą, įskaitant šalaviją, pasitarkite su Jus prižiūrinčiais onkologijos specialistais.
Šalavijas EQUILI sudėtyje
EQUILI paros dozėje yra 175 mg šalavijų lapų ekstrakto. Tai vandeninis ekstraktas, kurio santykis 10:1, taigi šis kiekis atitinka maždaug 1 750 mg džiovintų lapų. Perskaičiavus į lapų kiekį, ši dozė patenka į tyrimuose vartotų dozių intervalą. Vis dėlto EQUILI nėra tapatus nė vienam tuose tyrimuose naudotam preparatui, ir mes to neteigiame. Šalaviją į sudėtį įtraukėme dėl vienos priežasties: iš augalų, kurių poveikis prakaitavimui tirtas su žmonėmis, jo tyrimų rezultatai nuosekliausi. Kartu formulėje yra 40 mg raudonųjų dobilų izoflavonų, skirtų karščio bangoms, asiūklių plaukams ir odai bei linų sėmenų lignanų. Išsami apžvalga, įskaitant pirmiau aptartus tyrimų ribotumus, pateikiama ingredientų žinyne. Jei labiausiai vargina naktinis prakaitavimas, būtent šalavijas formulėje skirtas šiam simptomui. Poveikiui įvertinti reikėtų skirti aštuonias–dvylika savaičių.
Šaltiniai
- Bommer S, Klein P, Suter A. First time proof of sage’s tolerability and efficacy in menopausal women with hot flushes. Adv Ther. 2011. PMID 21630133.
- Dadfar F, Bamdad K. The effect of Salvia officinalis extract on the menopausal symptoms in postmenopausal women: an RCT. Int J Reprod Biomed. 2019. PMC6686654.
- Zeidabadi A, et al. The effect of Salvia officinalis extract on symptoms of flushing, night sweat, sleep disorders, and score of forgetfulness in postmenopausal women. J Family Med Prim Care. 2020. PMID 32318472.
- Wilfried D, Nina CDG, Bommer S. Effectiveness of Menosan Salvia officinalis in the treatment of a wide spectrum of menopausal complaints. A double-blind, randomized, placebo-controlled, clinical trial. Heliyon. 2021. DOI 10.1016/j.heliyon.2021.e05910.
- The effect of Salvia officinalis on hot flashes in postmenopausal women: a systematic review and meta-analysis. Int J Community Based Nurs Midwifery. 2023. PMID 37489230.
- European Medicines Agency, Committee on Herbal Medicinal Products. European Union herbal monograph on Salvia officinalis L., folium.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. EQUILI yra maisto papildas, neskirtas ligoms diagnozuoti, gydyti, išgydyti ar jų profilaktikai. Jei sergate ar nuolat vartojate vaistus, prieš vartodami bet kokį augalinį preparatą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.