Renkantis maisto papildą lengva pasimesti tarp pažadų. Vienas aprašymas kalba apie geresnę savijautą, kitas remiasi moksliniu tyrimu, trečias primena, kad augalas vartojamas jau šimtmečius. Visa tai gali skambėti įtikinamai. Tačiau šie argumentai reiškia skirtingus dalykus.
Europos Sąjungoje yra taisyklės, nustatančios, ką maisto papildų pardavėjai gali sakyti apie poveikį sveikatai. Jas supratus lengviau atskirti informaciją apie sudėtį, mokslinių tyrimų rezultatus ir reklaminį pažadą. Mums, kuriantiems EQUILI turinį, šis skirtumas taip pat svarbus: vien nuorodos į tyrimą nepakanka, kad teiginį būtų galima vartoti reklamoje.
Kas laikoma teiginiu apie sveikatingumą
Teisinis terminas „teiginys apie sveikatingumą“ reiškia žinutę, kuria teigiama ar leidžiama suprasti, kad maisto produktas arba jo sudedamoji dalis yra susiję su sveikata. Kasdienėje kalboje tai būtų teiginys apie produkto poveikį sveikatai. Vertinami ne tik tiesioginiai pažadai, bet ir užuominos, vaizdai bei bendras pateikimas. [1]
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 tokie teiginiai paprastai turi būti leidžiami ES ir vartojami laikantis nustatytų sąlygų. Kai kuriems teiginiams taikomos pereinamosios nuostatos, kurias aptarsime toliau. Vien to, kad pardavėjas turi palankų tyrimą ar nuoširdžiai tiki ingredientu, neužtenka.
Taisyklės taikomos komercinei informacijai ant pakuotės, interneto svetainėje ir reklamoje, įskaitant socialinius tinklus. Produkto nuotrauka, antraštė ir šalia pateiktas tekstas vertinami kartu. Pats žodis „menopauzė“ nėra automatiškai draudžiamas, tačiau jo pateikimas greta produkto gali sudaryti įspūdį, kad žadamas konkretus poveikis.
Maisto papildui negalima priskirti ligų gydymo savybių
Maisto papildas yra maisto produktas. Jo ženklinimas, pristatymas ir reklama negali teigti, kad jis apsaugo nuo žmonių ligų, jas gydo ar išgydo. Šį draudimą nustato ir Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011. [2]
Tai reikia skirti nuo specialiai leidžiamų teiginių apie ligos rizikos veiksnio mažinimą. Rizikos veiksnys yra aplinkybė, susijusi su tikimybe susirgti. Teiginys apie jo mažinimą nėra pažadas, kad žmogus nesusirgs. Tokiems teiginiams taikoma atskira leidimo tvarka. [1]
Pažeidimas taip pat nereiškia, kad kiekvienas netinkamai aprašytas papildas automatiškai tampa „neregistruotu vaistu“. Produkto priskyrimas vaistams vertinamas pagal atskiras taisykles, atsižvelgiant į jo pateikimą ir savybes. Vis dėlto gydymo pažadai gali turėti reikšmės ir šiam vertinimui. [3]
Leidimas galioja konkrečiam teiginiui ir jo sąlygoms
Dalis leidžiamų teiginių pateikta Reglamente (ES) Nr. 432/2012. Platesnę informaciją apie leidžiamus ir neleidžiamus teiginius bei jų vartojimo sąlygas galima rasti Europos Komisijos ES registre. Jame svarbu patikrinti ne tik teiginio tekstą, bet ir medžiagą, jos kiekį bei kitus reikalavimus. [4, 5]
Pavyzdžiui, leidžiamas teiginys: „ALR padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.“ ALR yra alfa linoleno rūgštis, viena iš omega 3 riebalų rūgščių. Šis pavyzdys paaiškina taisyklių veikimą. Tai nėra teiginys apie EQUILI.
Norint vartoti šį teiginį, produktas turi atitikti ALR šaltiniui nustatytas sąlygas: jame turi būti bent 0,3 g ALR 100 g produkto ir 100 kcal. Vartotojui taip pat turi būti nurodyta, kad teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 2 g ALR. [1, 4]
Linų sėmenų lignanai yra kitos medžiagos. Vien lignanų ekstrakto buvimas sudėtyje neleidžia vartoti ALR skirto teiginio. Reikėtų atskirai įrodyti, kad konkretus produktas atitinka visas būtent ALR taikomas sąlygas. Augalo pavadinimas neatstoja duomenų apie sudėtį.
Panašiai ir mišinyje esantis vitaminas nesuteikia leidimo jo poveikį priskirti visiems augaliniams ingredientams. Tinkamas vitamino kiekis gali leisti vartoti su juo susijusį teiginį, tačiau turi būti aišku, apie kurią medžiagą kalbama. Pats vitaminų įtraukimas į sudėtį nėra apgaulės požymis.
Kodėl dalies augalinių medžiagų teiginiai vis dar laukia sprendimo
Dalis teiginių apie augalines medžiagas ilgą laiką lieka nebaigto vertinimo ar svarstymo stadijoje. Dažnai jie vadinami „on hold“ teiginiais. Europos Komisija nurodo, kad kai kurių tokių teiginių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimas arba Komisijos svarstymas dar nėra baigtas. Todėl netikslu visus juos vadinti nė karto netirtais arba jau atmestais. [5]
Šis statusas nėra ES patvirtinimas. Tačiau ir teiginys, kad visi tokie įrašai be išimties draudžiami, būtų pernelyg platus. Kai kuriuos galima vartoti tik tuomet, kai tenkinamos konkrečios Reglamento Nr. 1924/2006 28 straipsnio pereinamųjų nuostatų ir kitos taikomos sąlygos. Vien įrašo laukiančių teiginių sąraše nepakanka.
2025 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C‑386/23 „Novel Nutriology“ išaiškino taisyklių taikymą augalinių medžiagų reklamai. Sprendime aptarti konkretūs teiginiai apie psichologines ar elgsenos funkcijas ir bendros nuorodos į naudą sveikatai. Teismas patvirtino draudimą juos vartoti sprendime nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus atvejus, kai vartojimą leidžia 28 straipsnio 6 dalies pereinamosios nuostatos. [6]
Pirkėjui svarbiausia paprasta išvada: „pateikta vertinti“ nereiškia „patvirtinta“. Jeigu pardavėjas remiasi pereinamosiomis taisyklėmis, jis turi turėti pagrindą vartoti būtent tą teiginį apie būtent tą medžiagą.
Ką reiškia nepalanki mokslinė išvada
Vertinant augalus verta atskirti tris dalykus: ar yra paskelbtų tyrimų, ką iš jų galima spręsti ir ar leidžiama vartoti konkretų reklaminį teiginį. Vienas atsakymas savaime nenulemia kitų dviejų.
Pavyzdžiui, 2009 m. EFSA vertino teiginius apie dirvinį asiūklį, susijusius su žvalumu, oda, plaukais, kaulais ir kūno svoriu. Nurodyta, kad vertinamas ingredientas buvo nepakankamai apibūdintas. Tai reiškia, jog trūko aiškaus pagrindo nustatyti, kokiai tiksliai medžiagai ar preparatui turėtų būti taikoma išvada. Tokios išvados negalima perpasakoti kaip įrodymo, kad bet kuris asiūklio preparatas niekada neturi jokio poveikio. [7]
2011 m. EFSA taip pat nenustatė pakankamo priežastinio ryšio tarp silicio vartojimo ir kelių vertintų poveikių, įskaitant normalios kaulų būklės palaikymą bei kolageno ir jungiamojo audinio susidarymą. Tai nepagrindžia atitinkamų naudos pažadų, tačiau nėra visų įmanomų silicio savybių įvertinimas. [8]
Tokia pati atida reikalinga skaitant apie raudonuosius dobilus, šalavijus ar linų sėmenų lignanus. Augalo populiarumas, jo sudėtyje esančios medžiagos ir straipsnių skaičius savaime nėra leidimas žadėti naudą sveikatai.
Augalinio vaisto monografija nėra leidimas reklamuoti papildą
Europos vaistų agentūra, trumpinama EMA, skelbia augalinių vaistų monografijas. Tai dokumentai apie apibrėžtų augalinių žaliavų ar preparatų vartojimą vaistuose. Jie padeda nacionalinėms institucijoms vertinti vaistų registracijos paraiškas.
Tradicinių augalinių vaistų registracijai paprastai reikia dokumentuoto ne trumpesnio kaip 30 metų medicininio vartojimo, iš jų bent 15 metų ES. Tai supaprastintas veiksmingumo ir saugumo pagrindimo kelias, tačiau kokybės bei saugumo reikalavimai išlieka. Vien ilgos vartojimo istorijos neužtenka bet kokiam preparatui įregistruoti. [3, 9]
Šalavijų lapų ir asiūklių žolės monografijose aptariami konkretūs tradicinio vartojimo būdai. Jų negalima automatiškai perkelti kitokiam ekstraktui, kitai dozei ar maisto papildų mišiniui. [10, 11]
Linų sėmenų pavyzdys parodo dar vieną skirtumą: EMA išvados dėl jų vartojimo esant vidurių užkietėjimui grindžiamos pripažintu medicininiu vartojimu ir moksliniais duomenimis, o dėl lengvo virškinamojo trakto diskomforto – tradiciniu vartojimu. Vadinasi, net tos pačios žaliavos skirtingų vartojimo būdų pagrindimas gali skirtis. Šios išvados nėra leidimas lignanų ekstraktui priskirti tokį pat poveikį. [12]
Jeigu maisto papildo reklamoje cituojama vaisto monografija, svarbu įvertinti, kokį įspūdį ši citata sukuria. EMA dokumentas nėra leidžiamų maisto produktų sveikatingumo teiginių sąrašas.
Saugumo vertinimas neįrodo veiksmingumo
2015 m. EFSA nagrinėjo galimą izoliuotų izoflavonų papildų poveikį krūtims, gimdai ir skydliaukei perimenopauzės bei pomenopauziniu laikotarpiu. Turėti duomenys nepatvirtino kai kurių įtartų žalingų poveikių, tačiau vertinimas turėjo aiškias ribas. [13]
Pavyzdžiui, duomenys apie gimdos gleivinę iki 30 mėnesių buvo susiję su tirtomis sojų izoflavonų dozėmis, o po 60 mėnesių kai kuriuose duomenyse aprašyta nepiktybinių audinio pokyčių. EFSA negalėjo nustatyti vienos sveikata pagrįstos suvartojimo ribos visiems skirtingiems preparatams.
Todėl šio vertinimo negalima paversti nei pažadu, kad bet kuris izoflavonų papildas saugus kiekvienai moteriai, nei įrodymu, kad jis palengvina menopauzės simptomus. Saugumas ir veiksmingumas yra skirtingi klausimai. Skaitant tokius vertinimus verta patikrinti ir tirtą preparatą, dozę bei vartojimo trukmę.
Mokslinė nuoroda nepanaikina reklamos taisyklių
Galime tiksliai nurodyti produkto sudėtį, ingredientų kiekius, vartojimo instrukciją ir įspėjimus. Tačiau pasakojimas apie augalo veikimo mechanizmą, klinikinį tyrimą ar tradicinį vartojimą pardavėjo svetainėje taip pat gali tapti teiginiu apie sveikatingumą. Svarbu, ar skaitytojui leidžiama suprasti, kad naudą suteiks parduodamas produktas.
Užrašai „tik informaciniais tikslais“ ar „tai nėra teiginys apie mūsų produktą“ savaime nesuteikia išimties. Reikia vertinti visą tekstą, iliustracijas, nuorodas ir ryšį su pardavimu. Tai taikoma ir mūsų straipsniams. [1]
Mūsų pasirinkimas – aiškiai atskirti, kas nustatyta, kas dar neaišku ir ko negalima spręsti apie konkretų papildą. Šaltiniai turi padėti patikrinti informaciją, o ne vien suteikti tekstui moksliškumo įspūdį.
Šeši klausimai skaitant maisto papildo aprašymą
1. Ar žadama gydyti ligą arba apsaugoti nuo jos? Tokie pažadai maisto papildui netinka. Vien ligos paminėjimas informaciniame tekste dar nereiškia pažeidimo – svarbu, kas priskiriama produktui.
2. Kam iš tikrųjų taikomas teiginys? Konkrečiam vitaminui, riebalų rūgščiai, augaliniam preparatui ar visam mišiniui? Patikrinkite, ar aprašyme šie dalykai nesuplakami.
3. Ką reiškia minimas patvirtinimas? Leidžiamą ES teiginį, EFSA mokslinę išvadą, EMA monografiją ar tik vertinti pateiktą paraišką? Tai skirtingi dokumentai.
4. Ar teiginį galima patikrinti? Jei rašoma „kliniškai įrodyta“, turi būti aišku, kas tirta ir kokie rezultatai gauti. Vien nuorodos buvimas neįrodo nei produkto veiksmingumo, nei reklaminio teiginio teisėtumo.
5. Ar pažadas perduodamas per atsiliepimą? Pardavėjo reklamai naudojamas kliento pasakojimas ar nuomonės formuotojo žodžiai netampa išimtimi vien dėl to, kad juos pasakė kitas žmogus.
6. Ar pateikiamos ribos? Atkreipkite dėmesį, ar nurodyta dozė, vartojimo sąlygos ir tyrimo apribojimai. „Natūralus“ nėra nei saugumo garantija, nei poveikio įrodymas.
Vienas neaiškus sakinys dar neatskleidžia pardavėjo ketinimų. Tačiau neaiškumas yra pakankama priežastis paprašyti paaiškinimo. Tas pats galioja EQUILI: vertinti verta ne pažado skambesį, o tai, kuo jis pagrįstas ir ar tinka konkrečiam produktui.
EQUILI sudėtis ir informacija apie produktą
Šaltiniai
- Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, su pakeitimais. Ypač 1, 2, 5, 6, 10, 14 ir 28 straipsniai bei priedas.
- Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. 7 straipsnis.
- Direktyva 2001/83/EB dėl žmonėms skirtų vaistų, su pakeitimais. Vaisto apibrėžtis ir tradicinių augalinių vaistų nuostatos.
- Reglamentas (ES) Nr. 432/2012. Leidžiamų teiginių sąrašas ir alfa linoleno rūgšties teiginio vartojimo sąlygos.
- Europos Komisija. ES teiginių apie sveikatingumą registras ir paaiškinimai apie nebaigtus vertinti teiginius.
- Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C‑386/23 Novel Nutriology. ECLI:EU:C:2025:304.
- EFSA. Mokslinė nuomonė dėl teiginių apie Equisetum arvense L. EFSA Journal. 2009;7(9):1289. DOI 10.2903/j.efsa.2009.1289.
- EFSA. Mokslinė nuomonė dėl teiginių apie silicį. EFSA Journal. 2011;9(6):2259. DOI 10.2903/j.efsa.2011.2259.
- EMA. Herbal medicinal products. Augalinių vaistų registracijos būdai ir reikalavimai.
- EMA. Salviae officinalis folium. Vaistinių šalavijų lapų monografija ir vertinimo dokumentai.
- EMA. Equiseti herba. Asiūklių žolės monografija ir vertinimo dokumentai.
- EMA. Lini semen. Linų sėmenų vartojimo pagrindimas ir vertinimo dokumentai.
- EFSA. Risk assessment for peri- and post-menopausal women taking food supplements containing isolated isoflavones. EFSA Journal. 2015;13(10):4246. DOI 10.2903/j.efsa.2015.4246.
Informacija patikrinta 2026 m. spalio 3 d. Straipsnis skirtas bendram informavimui ir nepakeičia individualios teisinės ar medicininės konsultacijos. Maisto papildas nėra vaistas ir neturi būti vartojamas kaip įvairios, subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo pakaitalas.