Apie karščio bangas girdėjo daugelis. Tačiau prabudimus paryčiais, sunkumą prisiminti žodį ar naujai atsiradusį sąnarių maudimą su artėjančia menopauze susieja ne kiekviena. Kartais labiausiai glumina tai, kad vienu metu pasikeičia keli dalykai, nors mėnesinės dar nesibaigė.
Perimenopauzė gali paveikti įvairias savijautos sritis. Šiame straipsnyje aptariame dvylika galimų simptomų ir pokyčių. Jų nebūtinai patirsite visus, o atsiradimo tvarka nėra vienoda. Šis sąrašas padės pasiruošti pokalbiui su gydytoju, tačiau pagal jį vieną diagnozės nustatyti negalima.
Kas yra perimenopauzė
Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis aplink menopauzę. Pagal moksliniuose tyrimuose naudojamą STRAW+10 sistemą ji prasideda ankstyvuoju menopauzės pereinamuoju laikotarpiu, kai ima nuosekliau keistis mėnesinių ciklas, ir baigiasi praėjus dvylikai mėnesių po paskutinių mėnesinių. Vienas neįprastos trukmės ciklas dar nepatvirtina perimenopauzės. [1]
Natūrali menopauzė nustatoma, kai mėnesinių nebuvo dvylika mėnesių ir to nepaaiškina kita priežastis. Vartojant hormoninę kontracepciją ar po tam tikrų operacijų, vien kraujavimo pobūdžio tam įvertinti nepakanka. [6, 7]
Pirmieji pokyčiai dažnai pastebimi apie 45-uosius gyvenimo metus ar vėliau, tačiau pradžia ir trukmė skiriasi. Estrogenų kiekis ne tik mažėja – jis svyruoja. Ovuliacija, kai iš kiaušidės išsiskiria kiaušialąstė, gali vykti ne kiekvieną ciklą, todėl keičiasi ir progesterono kiekis. Savijautai įtakos turi hormonų pokyčiai, miegas, stresas ir bendra sveikata. [13]
Dvylika galimų simptomų ir pokyčių
1. Besikeičiantis mėnesinių ciklas
Anksčiau buvęs gana reguliarus ciklas gali sutrumpėti, pailgėti ar kai kuriais mėnesiais mėnesinių gali nebūti. Kraujavimas kartais tampa gausesnis, kartais – silpnesnis. Tai vienas būdingų pereinamojo laikotarpio požymių, bet ne kiekvienas ciklo pokytis susijęs su menopauze. [7, 13]
Jei kraujuojate labai gausiai, tarp mėnesinių arba po lytinių santykių, kreipkitės į gydytoją. O jei mėnesinės vėluoja ir nėštumas įmanomas, verta atlikti nėštumo testą: perimenopauzės metu pastoti vis dar galima. [13, 14]
2. Karščio bangos
Staigi šilumos banga veide, kakle ar krūtinėje gali trukti kelias minutes. Kartais ją lydi prakaitavimas, paraudimas ar stipriau juntamas širdies plakimas. Karščio bangos gali prasidėti dar prieš pasibaigiant mėnesinėms. [7]
SWAN tyrimo analizėje, apėmusioje 1 449 moteris, patyrusias dažnas karščio bangas arba naktinį prakaitavimą, bendra šių simptomų trukmės mediana buvo 7,4 metų. Maždaug pusei moterų jie truko trumpiau, kitai pusei – ilgiau. Tai nėra prognozė konkrečiai Jums, bet priminimas, kad varginančių simptomų nereikia tiesiog kantriai laukti, kol jie praeis. [2]
3. Naktinis prakaitavimas
Karščio bangos gali pasireikšti ir miegant: pabundate suprakaitavusi, nusimetate antklodę, o netrukus pasidaro šalta. Pasikartojantys prabudimai gali apsunkinti kitą dieną, nes prasčiau pailsėjus sunkiau susikaupti ir išlaikyti gerą nuotaiką. Tačiau naktinis prakaitavimas nėra būdingas vien menopauzei. [7]
4. Sunkiau užmigti ar išmiegoti visą naktį
Miegą gali trikdyti ne vien prakaitavimas. SWAN tyrime sunkumai užmigti ir išmiegoti neatsibundant buvo susiję su menopauzės pereinamuoju laikotarpiu net atsižvelgus į kitus veiksnius, įskaitant karščio bangas. Vis dėlto miegas priklauso nuo daugelio priežasčių, todėl kiekvieno prabudimo nereikėtų aiškinti vien progesterono sumažėjimu. [3]
Jei miego sunkumai kartojasi ir dieną jaučiatės išsekusi, aptarkite juos atskirai. Gydytojui naudinga žinoti, ar sunkiau užmiegate, dažnai pabundate, ar prabundate per anksti.
5. Nuotaikos pokyčiai ir nerimas
Galite greičiau susierzinti, lengviau pravirkti ar jausti anksčiau nebūdingą nerimą. Tyrimai rodo, kad menopauzės pereinamuoju laikotarpiu depresijos rizika gali padidėti, tačiau ji nevienoda visoms moterims. Svarbi ankstesnė psichikos sveikata, stresą keliantys įvykiai ir miego kokybė. [4]
Užsitęsusio prislėgtumo, prarasto susidomėjimo įprasta veikla ar nerimo nereikėtų laikyti tuo, ką tiesiog privalote ištverti. Dėl šių simptomų verta kreiptis pagalbos, net jei kartu nėra karščio bangų.
6. Atminties ir dėmesio sunkumai
Pokalbio viduryje nerandate žodžio, kelis kartus perskaitote tą pačią pastraipą ar pamirštate, ko atėjote į kambarį. Tokie pojūčiai dažnai vadinami „smegenų rūku“. Tai kasdienis apibūdinimas, o ne atskira diagnozė.
SWAN tyrime perimenopauzės metu kai kurių atminties ir informacijos apdorojimo testų rezultatai kartojant užduotis gerėjo mažiau nei anksčiau. Po menopauzės šis mokymosi efektas vėl sustiprėjo. Tai leidžia manyti, kad dalis sunkumų gali būti laikini, tačiau negarantuoja, kad bet kokie atminties pokyčiai praeis savaime. Jei jie ryškėja ar trukdo įprastai veiklai, pasitarkite su gydytoju. [5]
7. Sąnarių ir raumenų skausmai
Rytais sustingę pirštai, maudžiantys keliai ar raumenų skausmas taip pat gali pasireikšti šiuo laikotarpiu. [7] Vis dėlto patinusio sąnario, užsitęsusio skausmo ar ryškiai sumažėjusio peties judrumo nereikėtų savaime priskirti hormonams. Tokius simptomus verta įvertinti atskirai, kad būtų parinkta tinkama pagalba.
8. Stipriau juntamas širdies plakimas
Širdis gali atrodyti plakanti greičiau, stipriau ar nelygiai. Taip gali nutikti menopauzės laikotarpiu, tačiau galimos ir kitos priežastys: kofeinas, miego stoka, mažakraujystė, skydliaukės veiklos ar širdies ritmo sutrikimas. Jei pojūtis kartojasi, dažnėja ar trunka ilgiau nei kelias minutes, kreipkitės į gydytoją. [8]
Jei kartu skauda krūtinę, trūksta oro, alpstate ar jaučiate, kad tuoj nualpsite, skambinkite 112. Tokios būklės nereikėtų laikyti vien perimenopauzės simptomu. [8]
9. Makšties sausumas ir šlapinimosi pokyčiai
Gali atsirasti sausumas, dirginimas, skausmas lytinių santykių metu ar dažnesnis noras šlapintis. Šie simptomai kartais išlieka ir po menopauzės, todėl laukti, kol jie savaime išnyks, nebūtinai verta. [6, 7]
Pagalbai gali būti naudojami makšties drėkikliai, lubrikantai ar gydytojo parinktas vietinis makšties estrogenų preparatas. Jei esate sirgusi krūties vėžiu, gydymas parenkamas individualiai. Skausmingo šlapinimosi ar įtariamos infekcijos nereikėtų gydyti vien drėkinamosiomis priemonėmis. [6]
10. Besikeičianti kūno forma
Drabužiai ties liemeniu gali pradėti veržti net tada, kai svoris pasikeitė nedaug. Menopauzės pereinamuoju laikotarpiu gali didėti riebalų masė ir mažėti liesoji kūno masė, kurios dalį sudaro raumenys. Svarbūs ir su amžiumi bei gyvenimo būdu susiję pokyčiai. Tai sudėtingesnis procesas nei vien „sulėtėjusi medžiagų apykaita“. Reguliarus judėjimas ir jėgos pratimai padeda rūpintis raumenų bei kaulų sveikata. [9]
11. Odos ir plaukų pokyčiai
Oda gali tapti sausesnė ar jautresnė, o plaukai – retesni. Su menopauze susiję hormonų pokyčiai gali turėti įtakos odos gebėjimui išlaikyti drėgmę ir plaukų augimui. Tačiau staigaus ar ryškaus plaukų slinkimo nereikėtų laikyti neišvengiama šio etapo dalimi: priežastį gali padėti nustatyti dermatologas. [10]
12. Sumažėjęs lytinis potraukis
Noras mylėtis gali sumažėti dėl hormonų pokyčių, nuovargio, makšties sausumo, skausmo, nuotaikos ar santykių sunkumų. [13] Todėl verta aptarti, kas pasikeitė būtent Jums. Skausmo mažinimas, geresnis miegas ir atviras pokalbis su partneriu gali būti svarbi pagalbos dalis. Jei sumažėjęs potraukis Jus vargina, apie tai galima kalbėtis ir su gydytoju.
Simptomai, kuriuos lengva palaikyti vien stresu
Dėmesio sunkumai, nerimas, sąnarių maudimas ar stipriau juntamas širdies plakimas ne visada iš karto susiejami su perimenopauze. Jei keli pokyčiai atsirado panašiu metu, verta juos aptarti kartu, taip pat paminėti mėnesinių ciklo pasikeitimus. Tačiau vien šių pojūčių derinys nepatvirtina, kad priežastis yra hormonai.
Kada reikalingi tyrimai
Nuo 45 metų, kai yra būdingų simptomų ir ciklo pokyčių, o bendra sveikatos būklė nekelia kitų įtarimų, perimenopauzė dažniausiai nustatoma pagal pokalbį ir klinikinį įvertinimą. Hormonų tyrimų paprastai nereikia, nes jų kiekis svyruoja, o vienas rezultatas neparodo viso proceso. [6]
40–45 metų moterims gydytojas tam tikrais atvejais gali skirti folikulus stimuliuojančio hormono, trumpiau FSH, tyrimą. Jei mėnesinės retėja ar išnyksta iki 40 metų, svarbu įvertinti priešlaikinio kiaušidžių funkcijos nepakankamumo galimybę. Kiti tyrimai parenkami pagal simptomus, pavyzdžiui, siekiant nustatyti skydliaukės sutrikimą ar mažakraujystę. Tai nėra visoms vienodas tyrimų rinkinys. [6, 8, 14]
Kas gali padėti
Pagalbą verta rinktis pagal labiausiai varginantį simptomą. Reguliarus fizinis aktyvumas, jėgos pratimai ir miego režimas padeda rūpintis bendra sveikata. Menopauzei pritaikyta kognityvinė ir elgesio terapija gali padėti mažinti karščio bangų keliamus sunkumus ir spręsti miego problemas. Prireikus su gydytoju aptariama hormonų terapija arba nehormoninis gydymas. [6, 9, 11]
Raudonųjų dobilų ir šalavijų ekstraktai tirti dėl karščio bangų, tačiau augalinių papildų veiksmingumo įrodymai riboti ir nevienodi. Jei hormonų terapija Jums netinka, tai dar nereiškia, kad augalinis papildas yra saugi alternatyva. Ypač svarbu įvertinti ligų istoriją ir vartojamus vaistus. [11, 12]
Plačiau apie galimus pasirinkimus rašome puslapyje apie menopauzę. EQUILI sudėtyje yra augalinių ingredientų, tačiau papildas nepakeičia simptomų priežasties įvertinimo ir individualiai parinkto gydymo.
Prieš konsultaciją kelias savaites žymėkite mėnesinių datas ir tai, kas labiausiai trukdo: prabudimai, karščio bangos, nuotaika, skausmas ar kiti pojūčiai. Toks dienoraštis padeda aiškiau papasakoti apie savijautą ir vėliau įvertinti pokyčius. Jei simptomai stiprūs ar neraminantys, konsultacijos dėl dienoraščio neatidėkite.
Jei mėnesinių dėl menopauzės nebuvo bent dvylika mėnesių ir vėl pasirodė kraujo, kreipkitės į gydytoją net tada, kai tai nutiko tik kartą ar kraujavimo buvo visai nedaug. [7]
Šaltiniai
- Harlow SD ir kt. Executive summary of STRAW+10: Addressing the unfinished agenda of staging reproductive aging. 2012. PMC3580996.
- Avis NE ir kt. Duration of menopausal vasomotor symptoms over the menopause transition. JAMA Internal Medicine. 2015. PMID 25686030.
- Kravitz HM ir kt. Sleep disturbance during the menopausal transition in a multi-ethnic community sample of women. Sleep. 2008. PMID 18652093.
- Bromberger JT ir kt. Major depression during and after the menopausal transition: Study of Women’s Health Across the Nation. Psychological Medicine. 2011. PMID 21306662.
- Greendale GA ir kt. Effects of the menopause transition and hormone use on cognitive performance in midlife women. Neurology. 2009. PMID 19470968.
- NICE. Menopause: identification and management. NG23. Rekomendacijos.
- NHS. Symptoms of menopause and perimenopause.
- NHS. Heart palpitations.
- SWAN. Physical Health Menopause. Informacija apie kūno sudėtį, fizinį aktyvumą ir sveikatą.
- American Academy of Dermatology. Caring for your skin in menopause.
- The North American Menopause Society. The 2023 nonhormone therapy position statement. Menopause. 2023. PMID 37252752.
- NCCIH. Red Clover.
- Office on Women’s Health. Menopause basics.
- NHS. Heavy periods.
Straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Maisto papildai neturėtų būti vartojami kaip įvairios, subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo pakaitalas.